trūkybė

trūkýbė sf. (1), trūkỹbė (2) BŽ284, NdŽ 1. žr. 1 trūkumas 1: Miestelio moterys nuolat skundėsi del vyrų trūkybės vakaruose J.Balč. Ar čia yra ponų trūkybė? Rm. 2. nebuvimas: Jungties trūkybė J.Balč.